Dictionary of the Lithuanian Language.
išpuoselėti — tr. BŽ82 rūpestingai prižiūrint išugdyti: Išaugino išpuoselėjo tokią merginą Rd. Kiek aš privargau, kol jį išpuoselėjau Pnd. Reikia daug darbo, kol išpuoselėji jaunutį sodą sp. | Jo veidas buvo miestietiškai išpuoselėtas, kiek saldokas rš. ║… … Dictionary of the Lithuanian Language
papuoselėti — tr. kiek puoselėti: Jai tekę pasidžiaugti savo vaikų laime, papuoselėti vaikaičius rš. puoselėti; atpuoselėti; išpuoselėti; papuoselėti; užpuoselėti … Dictionary of the Lithuanian Language
puoselėti — puoselėti, ėja, ėjo tr. 1. rūpestingai auginti, prižiūrėti: Dukterį teip puoselėja, augina Brž. Gyvulėlius, medelius puoselėja J.Jabl. Puoselėk silpną gyvolį, gal išpuoselėsi lig pavasario, tai turėsi J. Aš vištas puoselėju, ir deda Lg. ║… … Dictionary of the Lithuanian Language
užpuoselėti — tr. daug rūpinantis užauginti: Ilgą laiką jis nė netikėjo, negalėjo suprasti, kad būtų žuvę dvi jo atžalos, dvi vargu užpuoselėtos gyvybės rš. Daug vargo ir su žąsiukais, kol juos kaip mažus vaikus užpuoselėji Slm. puoselėti; atpuoselėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
